Kas yra „kirilica“?


Kirilica – tai yra rašto sistema, sukurta IX-X amžiuje slaviškai kalbėjusiems žmonėms, išpažinusiems krikščionybę. Abėcėlės pavadinimas yra kilęs iš IX amžiaus misionieriaus Šv. Kirilo, kuris su savo broliu Šv. Metodijumi sukūrė pirmąjį slavų alfabetą.


Ši abėcėle buvo sukurta Bulgarijos imperatoriaus Boriso I nurodymu. Jo valdymo laikotarpiu valstybėje buvo daug nesutarimų tarp atskiras religijas išpažįstančių bulgarų bei slavų tautų. Imperatorius atrodo būdą, kaip suvienyti priešiškas tautas bei pasiekti politinio stabilumo šalyje - priėmė krikščionybę. Siekiant religijos dėka plėsti įtaką į slavų pasaulį, religiniai tekstai iš graikų kalbos, pradėti versti į slavų kalbas.


Laikoma, kad pirmasis Šv. Kirilo ir Šv. Metodijaus sukurtas raštas vadinamas glagolica. Jo pavadinimas kildinamas iš senosios slavų kalbos žodžio, reiškusio „garsai“. Kirilica – tai glagolicos pagrindu suformuota abėcėlė, besiskyrusi tik šriftu ir užbaigta judviejų mokinių. Šis alfabetas buvo paremtas graikų religiniais rašmenimis. Abėcėlė susidėjo iš 24 graikų bei 19 slavų kalboms būdingų rašmenų, taip iš viso sudarydama 43 raides. Pirmoji knyga, parašyta šiuo slavu raštu, buvo Biblija.


Per šimtus metų kirilica patyrė daugelį reformų tiek Rusijoje, tiek kitose valstybėse. Pagrindinės jų buvo raidyno mažinimas atsisakant C bei daugelio O raidžių formų. Petro Didžiojo valdymo laikais buvo įvesta naujovė, kuri mums dabar suavime suprantama – mažųjų bei didžiųjų raidžių rašymas, o XVIII amžiuje abėcėlė buvo papildyta Ё, Э bei Й raidėmis. Šiuo metu rusiškame jos variante yra 33 raidės: 10 balsių, 21 priebalsė bei 2 minkštumo ir kietumo ženklai.


2007 m. į Europos Sąjungą įstojus Bulgarijai, kirilica tapo viena iš trijų oficialių ES rašto sistemų, greta lotyniškos bei graikiškos abėcėlių. Ji naudojama daugiau nei 50-yje kalbų, bei 250-ies milijonų gyventojų, o Europoje ja rašo Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos bei Ukrainos gyventojai.